Vaizdas sukurtas naudojant DALL-E
Greitai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame demokratinės vertybės, mobilumas ir skaitmeninis dalyvavimas tampa vis aktualesni, suvokti, ką reiškia būti piliečiu, yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Daugiau nei 400 milijonų žmonių, gyvenančių Europos Sąjungoje, ES pilietybė reiškia ne tik teisinį statusą – tai teisių, pareigų ir galimybių sistema, kuri kasdien formuoja europiečių, ypač jaunimo, gyvenimą.
ES pilietybė buvo oficialiai įtvirtinta 1992 m. Mastrichto sutartimi. Ji nepakeičia nacionalinės pilietybės, o ją papildo – šis statusas automatiškai suteikiamas kiekvienam, turinčiam bent vienos ES valstybės narės pilietybę. Tai reiškia, kad jaunas italas, latvis ar portugalas taip pat yra ir Europos Sąjungos pilietis – su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir atsakomybėmis.
Vienas reikšmingiausių ES pilietybės privalumų – teisė laisvai judėti, gyventi, studijuoti ir dirbti bet kurioje ES šalyje. Jaunimui tai atveria gausybę galimybių: nuo studijų užsienyje, stažuočių ir darbo patirties iki kultūrinių mainų, kurie be šios bendros teisinės ir politinės erdvės būtų neįmanomi. Tokios iniciatyvos kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ar įvairios tarptautinės savanorystės bei mokymų programos leidžia jaunimui plėsti akiratį, augti tiek asmeniškai, tiek profesiškai, ir gilinti supratimą apie Europos įvairovę bei vienybę.
Tačiau ES pilietybė – tai ne tik mobilumas ar prieiga prie galimybių. Ji taip pat reiškia dalyvavimą ir apsaugą. Jauni Europos Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose, net jei gyvena kitoje ES šalyje. Jie gali teikti peticijas Europos Parlamentui ir, esant reikalui, gauti diplomatinę apsaugą iš kitų ES valstybių, jei jų pačių šalis nėra atstovaujama užsienyje. Šios teisės atspindi pagrindinį ES siekį skatinti demokratinį dalyvavimą ir gerbti kiekvieno žmogaus orumą.
Taip pat, ES užtikrina aukštą apsaugos lygį srityse, kurios tiesiogiai svarbios jaunajai kartai – tai vartotojų teisės, aplinkosaugos standartai, skaitmeninis privatumas ir nediskriminavimo politika. Tokie teisės aktai kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) užtikrina, kad piliečių duomenys ir tapatybė būtų gerbiami visoje skaitmeninėje erdvėje. Iniciatyvos, susijusios su tvarumu ir lygybe – pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas, lyčių lygybės direktyvos ir LGBTQ+ įtraukties strategijos – siekia kurti Sąjungą, kurioje jaunimas galėtų augti, laisvai reikšti save ir veikti atsakingai.
Vis dėlto, nepaisant visapusiškų teisių ir apsaugos, daugelis jaunų europiečių vis dar nežino, ką iš tikrųjų reiškia būti ES piliečiu. Šiame dezinformacijos, politinio abejingumo ir ekstremizmo augimo laikotarpyje toks žinių trūkumas gali turėti realių pasekmių. Todėl pilietinis ugdymas ir medijų raštingumas yra itin svarbūs – jie padeda jaunajai kartai suprasti, kaip veikia tokios institucijos kaip Europos Komisija, Parlamentas ar Taryba, ir kaip jos kuria bei įgyvendina teisės aktus, turinčius įtakos kiekvienam piliečiui.
ES pilietybė įgalina jaunimą įsitraukti į europines vertybes – ne tik naudojantis suteiktomis teisėmis, bet ir prisidedant prie bendruomenės kūrimo. Ji skatina sąmoningą diskusiją, tarpkultūrinį supratimą ir aktyvią pilietinę atsakomybę. Dalyvaudami demokratiniuose procesuose, gindami žmogaus teises ir veikdami tvarumo labui, jauni žmonės tampa ne tik Europos projekto naudos gavėjais, bet ir svarbiausiais jo dalyviais.
Suprasti ir priimti ES pilietybę – tai suvokti, kad Europa yra ne tik geografinė vieta, bet ir bendros vizijos išraiška. Ši tapatybė jaunimui suteikia priklausymo jausmą, įrankius globaliems iššūkiams įveikti bei kvietimą prisidėti prie demokratinės, įtraukios ir vieningos Europos kūrimo.
Šaltiniai