Vaizdas sukurtas naudojant Perplexity
Ką bendro turi laisvė, lygybė ir solidarumas su žaidimų pulteliu? Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje – nemažai. Europos Sąjungos pagrindinės vertybės, tokios kaip įtrauktis, teisingumas, nediskriminavimas ar demokratija, dažnai jaunimui atrodo tolimos ar neapčiuopiamos. Bet ką daryti, jei šias vertybes būtų galima ne tik aptarti, bet ir patirti – per vaizdo žaidimus ar interaktyvius stalo žaidimus klasėje?
Europos Sąjunga grindžiama bendra vertybių sistema – tai žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisės viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms. Tai nėra tik deklaracijos dokumentuose – šios vertybės lemia kasdienį žmonių gyvenimą, darbą ir bendravimą visoje Europoje. Jaunimui jų supratimas – būtina sąlyga aktyviam dalyvavimui visuomenėje ir aktyviam pilietiškumui.
Tradiciniai mokymai apie ES dažnai būna formalūs ir sunkiai įtraukiantys. Sutartys, institucijos ar istorinės datos retai kelia entuziazmą. Todėl vis daugiau pedagogų ir jaunimo darbuotojų pasitelkia žaidybinius metodus bei edukacinius žaidimus – tam, kad mokymasis apie vertybes būtų įtraukesnis.
Žaidimų pagrindu grįstas mokymasis (angl. game-based learning) – tai metodas, kai žaidimų mechanikos pasitelkiamos realiam turiniui ir įgūdžiams perteikti. Skirtingai nei paprasta žaidybinimas (angl. gamification), čia žaidėjas įtraukiamas į situacijas, kuriose reikia spręsti problemas, priimti sprendimus ar bendradarbiauti – tai leidžia patirti demokratinius procesus, moralinius pasirinkimus ir vertybinius klausimus realiomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, galima kurti virtualius Europos miestus, kuriuose mokiniai tyrinėja įvairovės, tvarumo ar bendradarbiavimo temas. O interaktyvūs siužetai žaidimuose leidžia įsikūnyti į politikos formuotojus ir patirti sprendimų pasekmes.
Specialiai sukurtuose edukaciniuose žaidimuose apie ES vertybes dažnai pasitelkiami klausimai, vaidmenų žaidimai, iššūkiai ir refleksijos momentai. Dalyviai ne tik įgyja žinių, bet ir mokosi diskutuoti, ieškoti kompromisų, patiria žodžio laisvės, lyčių lygybės ar nediskriminavimo reikšmę. Tai nėra tik sausi faktai – tai patirtys, kurios skatina kritinį mąstymą ir empatiją.
ES jaunimo strategijoje daug dėmesio skiriama jaunimo įgalinimui, dalyvavimui ir įtraukimui. Žaidybiniai metodai – tai ne tik būdas sudominti, bet ir realus įrankis ugdyti demokratines nuostatas. Kai jaunimas žaidime tariasi, diskutuoja ar priima sprendimus, jie lavina ne tik strateginį mąstymą – jie mokosi, ką reiškia būti aktyviu Europos piliečiu.
Tad kitą kartą, kai paimsite žaidimų pultelį ar sėsite prie stalo žaidimo – prisiminkite: galbūt kaip tik tuo metu mokotės kurti teisingesnę Europą. Po vieną žingsnį, po vieną ėjimą.