Vaizdas sukurtas Canva
Daugelis į vaizdo žaidimus žiūri kaip į laisvalaikio pramogą, tačiau tyrimai rodo, kad jie gali mokyti ir svarbių gyvenimo įgūdžių: bendravimo, bendradarbiavimo bei empatijos. Nesvarbu, ar tai daugelio žaidėjų veiksmo žaidimai, komandinis galvosūkių sprendimas, ar edukacinės simuliacijos – žaidimai kuria galimybę būti drauge, aiškiai išreikšti idėjas, imtis iniciatyvos ir užmegzti ryšį su kitais. Daugeliui jie tampa daugiau nei tik pramoga – tai priemonė kurti ryšius ir stiprinti komandą.
Komandinio darbo mokymasis per žaidimą
Tyrimai rodo, kad žaidžiant kartu žmonės ugdo problemų sprendimo, bendradarbiavimo ir lyderystės gebėjimus. Viename tyrime nustatyta, kad komandos, kurios mažiau nei valandą žaidė tokius žaidimus kaip Halo ar Rock Band, vėliau geriau pasirodė grupinėse užduotyse nei tos, kurios dalyvavo tradiciniuose komandos formavimo pratimuose. Priežastis paprasta: žaidimai kuria „tėkmės“ jausmą – aiškius tikslus, nuolatinį grįžtamąjį ryšį, strateginio planavimo kartojimąsi bei iššūkius, skatinančius kūrybiškumą ir komandinius sprendimus.
Panašiai ir studentai, žaidę tokius daugelio žaidėjų žaidimus kaip Overcooked ar Fortnite, pastebėjo išmokę dalintis užduotimis, planuoti ir aiškiai komunikuoti tarpusavyje.
Draugysčių ir bendruomenių kūrimas
Žaidimai ne tik ugdo įgūdžius – jie buria bendruomenes, jungiančias panašių interesų žmones. Kai kuriuose internetiniuose žaidimuose žaidėjai kartu siekia bendrų tikslų. Veikdami komandoje, jie mokosi pasitikėti vieni kitais, derinti vaidmenis ir pasitikėti vieni kitais.
Tokiose bendruomenėse žaidėjai dažnai įgija didesnį pasitikėjimą savimi ir sustiprėjusius socialinius įgūdžius – visa tai dėl bendro tikslo, bendravimo su bendraminčiais bei bendro džiaugsmo pasiekus rezultatą ar gebėjimo mokytis iš klaidų. Žaidimų bendruomenės tampa erdvėmis, kuriose gimsta draugystės.
Bendradarbiavimas, empatija ir pasitikėjimas
Bendradarbiavimoi žaidimai ypač naudingi ugdant pasitikėjimą ir empatiją grupėje. Kad pasiektų sėkmę, žaidėjai turi pasikliauti vieni kitais – nesvarbu, ar sprendžia galvosūkius, ar “gyvena” virtualiame pasaulyje.
Žaidimai kurių tikslas – mokymasis ir mokymas, į gebėjimą efektyviai bendradarbiauti žvelgia giliau. Pavyzdžiui, PeaceMaker sukurtas ugdyti empatiją ir supratimą konfliktinėse situacijose, o suomių žaidimas NoviCraft padeda komandoms lavinti bendravimą bei lyderystę per problemų sprendimo užduotis. Šie pavyzdžiai rodo, kad žaidimai gali būti ne tik pramoga, bet ir ugdymo bei taikos kūrimo įrankis.
Žaidimai kaip pasiruošimas gyvenimui
Žaidimai atspindi realius bendradarbiavimo iššūkius. Išgyvenimo ar strateginiuose žaidimuose žaidėjai turi dalintis ištekliais, planuoti veiksmus ir veikti kartu net spaudimo sąlygomis. Žaidimų kūrėja Jane McGonigal teigia, kad žaidimai gali įkvėpti mus tapti „geresnėmis savo versijomis“ – atsparesniais, kūrybiškesniais ir labiau linkusiais bendradarbiauti.
Tiek klasėse ar žaidimų bendruomenėse, žaidimai tampa galingu įrankiu, ugdančiu komandą ir buriančiu bendram tikslui. Jie moko bendradarbiauti, jausti empatiją, imtis lyderio rolės ir pasitikėti vieni kitais – įgūdžių, kurie kasdienybėje yra ne mažiau svarbūs.
Šaltiniai