Vaizdas sukurtas naudojant ChatGPT

Ką šiandien jaunimas mano apie demokratiją?

Jauni žmonės, dažnai priskiriami „Z kartai“ ir jaunesniems tūkstantmečio kartos atstovams, paprastai palaiko demokratines vertybes: žodžio laisvę, pilietines teises ir galimybę turėti balsą priimant sprendimus, kurie veikia jų gyvenimą. Tačiau vis daugiau jų abejoja, ar dabartinės sistemos iš tikrųjų veikia. Daugeliui demokratija atrodo geriausia valdymo forma teoriškai, bet praktiškai jie jaučia nusivylimą, nepasitikėjimą ir kartais net atvirumą toli gražu nedemokratiniams sprendimams, kai institucijos nesugeba išspręsti skubių problemų, tokių kaip būstas, darbo galimybės ar klimato krizė.

Balsavimas išlieka svarbus, bet santykis su juo – sudėtingas.

Europoje daugelis jaunų žmonių vis dar laiko balsavimą (vietos, nacionaliniuose ar Europos rinkimuose) pagrindiniu būdu išreikšti savo poziciją. Vis dėlto jaunimo rinkėjų aktyvumas išlieka netolygus ir priklausantis nuo konteksto: kai jauni žmonės jaučiasi ignoruojami, jie nusisuka nuo rinkimų arba renkasi kitus dalyvavimo būdus – protestus, pilietines iniciatyvas ar internetinį aktyvizmą. Trumpai tariant: jie neatsisako rinkimų politikos, bet vertina ją ne pagal tradiciją, o pagal rezultatus.

Skepticizmas ir kai kur – neraminantis atvirumas alternatyvoms.

Naujausi tyrimai rodo, kad nerimą kelianti mažuma jaunų žmonių būtų linkę svarstyti autoritarinius sprendimus, jei šie atrodytų „veikiantys“ geriau. Pavyzdžiui, daugiakančiai Europos tyrimai fiksuoja mažėjantį besąlygišką demokratijos palaikymą kai kuriose jaunimo grupėse ir didėjantį norą tam tikromis sąlygomis svarstyti „tvirto lyderio“ modelį, ypač kai silpnos ekonominės ir būsto perspektyvos kelia neviltį. Tai nereiškia, kad dauguma jaunimo nori autoritarizmo – didžioji dalis vis dar renkasi demokratiją, tačiau vis mažėjantis besąlygiškas palaikymas yra pavojingas ženklas.

Kodėl tiek daug jaunų žmonių jaučia nusivylimą?

Tyrimuose kartojasi kelios priežastys:

  • Ekonominis nestabilumas, sunkumai randant stabilų darbą, prieinamo būsto trūkumas ir jausmas, jog sistema labiau palanki vyresnėms kartoms.
  • Menkas atsakingumas – politikai ir institucijos atrodo lėtos, korumpuotos arba priklausomos nuo interesų grupių.
  • Prioritetų neatitikimas – jaunimui klimato politika, skaitmeninės teisės ir būstas yra svarbesni nei daugeliui valdžioje esančių.
  • Informacijos erdvė – socialiniai tinklai maišo patikimą informaciją su dezinformacija; pasitikėjimas tradicine žiniasklaida nevienodas.

 

Visa tai padeda paaiškinti, kodėl „demokratijos principų“ palaikymas gali koegzistuoti su pyčiu dėl „demokratijos praktikoje“.

Bet ne viskas taip blogai – jie dalyvauja kitaip.

Jauni žmonės dažnai renkasi praktiškus, rezultatų orientuotus dalyvavimo būdus: savanorystę, vietos iniciatyvas, klimato streikus, bendruomenės projektus, internetines kampanijas ir bendraamžių tinklus. Pilietinis įsitraukimas neišnyksta – jis keičia formą. Aktyviausi jaunuoliai labiau pasitiki vietos veikėjais ir bendraamžių iniciatyvomis, kurios duoda apčiuopiamų rezultatų, o ne tolimomis nacionalinėmis institucijomis.

Kas galėtų atkurti jų pasitikėjimą?

Tyrimai rodo, kad jaunimui reikia institucijų, kurios klausosi ir veikia. Ekonominių galimybių gerinimas, realūs klimato politikos sprendimai, būsto prieinamumas, prasmingas jaunimo įtraukimas į sprendimų priėmimą, skaidrios institucijos ir kokybiškas pilietinis ugdymas, padedantis naviguoti faktais ir dezinformacija – visa tai dažnai minimi kaip būdai atkurti demokratijos legitimumą. Kitaip tariant: pagerinti sistemos veikimą ir atkurti pasitikėjimą.

Apibendrinimas

Jauni žmonės iš esmės palaiko demokratines vertybes, tačiau jų kantrybė ribota. Kai demokratija nesugeba reaguoti į realius poreikius, daugėja nusivylimo, protestų ir atvirumo radikalioms alternatyvoms. Sprendimas nėra grįžimas į „senus laikus“, o praktiškos, įtraukios reformos, įrodančios, kad demokratija vis dar gali spręsti problemas, kurios jaunimui iš tiesų rūpi.

 

Šaltiniai: