Vaizdas sukurtas naudojant „ChatGPT“ ir „Canva“
Mokomųjų vaizdo žaidimų kūrimas nebėra prieinamas tik profesionalams. „Be-kodo“ (no-code) įrankių dėka tiek jaunimas, tiek su jaunimu dirbantys asmenys dabar gali kurti interaktyvius žaidimus neturėdami programavimo žinių. Taip jie gali paversti sudėtingas temas – demokratiją, žmogaus teises, pilietinę atsakomybę ir skaitmeninį raštingumą – įtraukiančia mokymosi patirtimi.
Kartu tai padeda ugdyti tokius bendruosius įgūdžius kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas ir bendradarbiavimas.
Projektas „EUVideoGames“ tyrinėja, kaip edukaciniai žaidimai gali prisidėti prie pilietinio ugdymo ir jaunimo dalyvavimo, derinant pasakojimo meną (storytelling) bei interaktyvumą, kad mokymosi procesas taptų motyvuojantis ir įsimintinas. Naudodamasis mūsų parengtais ištekliais – techniniu vadovu, turinio gidu ir dirbtuvių ataskaita – projektas įrodo, kad kurti prasmingus žaidimus gali kiekvienas, net ir neturėdamas programavimo patirties.
Remiantis šia medžiaga, pateikiame keletą praktinių rekomendacijų.
Edukaciniai žaidimai veikia geriausiai tada, kai mokymosi tikslai yra integruoti tiesiogiai į žaidimo eigą, o ne pridedami kaip išoriniai paaiškinimai. Todėl pirmas dalykas, kurį reikia padaryti pradedant kurti žaidimą – nustatyti, ko žaidėjas turėtų išmokti. Pavyzdžiui:
„EUVideoGames“ turinio gidas pabrėžia, kad efektyvūs edukaciniai žaidimai išlaiko pusiausvyrą tarp mokymosi ir įtraukimo. Jei dominuoja mokomasis turinys, žaidėjai gali prarasti susidomėjimą; jei dominuoja žaidimo eiga – mokomoji žinutė gali nublankti. Šiai pusiausvyrai pasiekti reikalingi apgalvoti dizaino sprendimai nuo pat paties pirmo kūrimo žingsnio.
Yra daugybė žaidimų kūrimo platformų, kurioms nereikia kodavimo – jose žaidimai kuriami pasitelkiant vaizdines priemones ir iš anksto paruoštus elementus. Pagrindinės tokių įrankių savybės yra:
Šiame projekte mes ypatingą dėmesį skiriame „Genially“ ir „RPG Maker MV“ įrankiams. Būtent jie buvo mūsų vidinių dirbtuvių pagrindas, leidęs jokios žaidimų kūrimo patirties neturintiems koordinatoriams vos per pustrečios dienos sukurti itin įdomius žaidimų prototipus.
Daugiau informacijos apie šiuos įrankius rasite mūsų projekto medžiagoje – techniniame gide bei dirbtuvių ataskaitoje. Taip pat kviečiame paskaityti mūsų ankstesnį straipsnį, kuriame pristatome net 12 naudingų įrankių, skirtų kurti edukacinius žaidimus be programavimo.
Žaidimo principai apibrėžia, kaip žaidėjai veikia žaidime. Jie turi remtis esminiais dizaino pagrindais: tikslais, taisyklėmis, eiga ir grįžtamuoju ryšiu (kaip aprašyta mūsų dirbtuvių ataskaitoje).
Kad žaidimas būtų prieinamas kiekvienam:
Keletas pradedantiesiems palankių principų:
Dažna edukacinių žaidimų klaida – „viktorinos spąstai“, kai klausimai tiesiog pertraukia žaidimą, užuot buvę jo dalimi. Geras dizainas užtikrina, kad mokymasis vyksta per pačią sąveiką su žaidimu.
Pasakojimas (storytelling) yra galingas būdas paversti abstrakčias idėjas suprantamomis. Edukaciniai žaidimai gali naudoti scenarijus, kad padėtų išnagrinėti realaus gyvenimo iššūkius, pavyzdžiui:
Kai mokymasis yra įpintas į pačią istoriją per prasmingus sprendimus, žaidėjai įgyja žinių per savo veiksmus, o ne per pasyvų skaitymą.
Vaizdinė medžiaga, garsai ir animacijos padeda sukurti įtraukiančią patirtį. Tai daro žaidimą interaktyvesnį ir labiau prieinamą žmonėms, turintiems skirtingus mokymosi stilius. Didelį pasirinkimą rekomenduojamų šaltinių (paveikslėlių, grafikos, žaidimo elementų ir garso efektų) galite rasti mūsų dirbtuvių ataskaitos prieduose.
Edukaciniai žaidimai retai būna tobuli iš pirmo karto. Sėkmingas dizainas remiasi nuolatiniu tobulinimu (iterative development). Rekomenduojami žingsniai:
Bandymai (angl. playtesting) padeda anksti pastebėti dizaino klaidas ir užtikrina, kad tiek mokymosi dalis, tiek žaidimo eiga išliktų aiški ir įtraukianti.
Dabartiniame „EUVideoGames“ projekto etape kuriami 10 edukacinių vaizdo žaidimų prototipų, skirtų svarbiausioms ES temoms: demokratijai, pilietinėms teisėms ir pareigoms, tvarumui, žmogaus teisėms bei medijų raštingumui. Kai kuriuos iš šių žaidimų sukūrė partneriai, kurie iki pat 2025 m. lapkričio mėnesį vykusių dirbtuvių neturėjo beveik jokios žaidimų dizaino patirties. Tai geriausias įrodymas, kad turint tinkamus įrankius ir gaires, edukacinių žaidimų kūrimas yra prieinamas kiekvienam.
Taikydami nuoseklų tobulinimo procesą ir naudodamiesi mūsų gidais, prototipais bei būsimu priemonių rinkiniu, šablonais ir vaizdo pamokomis, jaunimo darbuotojai bei jaunimas visoje Europoje ir už jos ribų galės patys išbandyti kūrybišką žaidimų kūrimo procesą. Tai ne tik praturtins ugdymo metodus interaktyviomis veiklomis, bet ir padės ugdyti jaunimo pilietinę bei socialinę atsakomybę, įkvepiant naująją aktyvių piliečių kartą!
Literatūra