Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, tik 38 % jaunimo mano, kad balsavimas yra veiksmingiausias būdas išgirsti jų balsą. Tai rodo, kad šiandienos jaunimas ieško lankstesnių, kūrybiškesnių ir nuolatinių įsitraukimo formų.

Šis pokytis nereiškia abejingumo – tai evoliucija. Visoje Europoje jauni žmonės eksperimentuoja su naujais būdais daryti įtaką institucijoms, politikai ir viešosioms diskusijoms. Tuo tarpu ES plečia galimybes jaunimui įsitraukti ir už rinkimų ribų.

Žemiau pateikiami penki prasmingi būdai, kaip jaunimas gali daryti įtaką ES net ir tarp rinkimų laikotarpių.

1. Dalyvavimas ES jaunimo dialoguose ir konsultacijose

ES nuolat kviečia jaunus žmones teikti idėjas per struktūruotus dialogus ir konsultacijas, tokias kaip ES jaunimo dialogas ar Konferencija dėl Europos ateities. Šios iniciatyvos leidžia jaunimui daryti įtaką politikos sritims – nuo klimato kaitos iki skaitmeninių teisių. Pavyzdžiui, ES jaunimo dialogo metu pateiktos rekomendacijos dėl psichikos sveikatos ir tvarumo vėliau buvo integruotos į nacionalines jaunimo strategijas.

2. Įsitraukimas į jaunimo organizacijas ir pilietinės visuomenės judėjimus

Tūkstančiai jaunų europiečių aktyviai dalyvauja tokiose organizacijose kaip „European Youth Forum“, AEGEE-Europe ar „Youth for Climate“, kurios pasisako už demokratiją, lygybę ir aplinkosaugos teisingumą. Jų veikla stiprina pilietinį gyvenimą ir užtikrina, kad jaunimo prioritetai – nuo socialinės įtraukties iki žaliosios pertvarkos – būtų atstovaujami ES diskusijose. Šie tinklai taip pat suteikia mokymosi ir finansavimo galimybių, leidžiančių jaunimui įgyvendinti vietines iniciatyvas su europiniu poveikiu.

3. Skaitmeninis aktyvizmas ir internetinės kampanijos

Skaitmeninės platformos tapo svarbia jaunimo įsitraukimo erdve. Tokie judėjimai kaip „Fridays for Future“ ar #EUYouthGoals parodo, kaip socialiniai tinklai gali mobilizuoti tūkstančius žmonių per sienas. Jaunimas naudoja internetines peticijas, el. laiškų kampanijas ir kūrybinį turinį, kad darytų spaudimą sprendimų priėmėjams ir didintų informuotumą. ES tai remia per tokias programas kaip „Digital Europe“, skatinančias skaitmeninį raštingumą ir saugų dalyvavimą internete.

4. Dalyvavimas jaunimo inicijuotose advokacijos kampanijose

Tokios iniciatyvos kaip „Y Vote“ ar „Generation Climate Europe“ rodo, kaip jaunimo inicijuotos kampanijos gali didinti informuotumą ir skatinti politinį dalyvavimą. Šie judėjimai sėkmingai prisidėjo prie viešųjų diskusijų tokiomis temomis kaip balsavimo prieinamumas ar klimato politika. Vadovaudami advokacijos veikloms, jauni žmonės įrodo, kad demokratinė kultūra gali klestėti ir už formalių institucijų ribų – per kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir nuoseklumą.

5. Dalyvavimas viešose diskusijose ir ES lygmens debatuose

Tokios platformos kaip „Debating Europe“ ar ES jaunimo portalas suteikia jaunimui galimybę užduoti klausimus lyderiams, teikti idėjas ir daryti įtaką politinėms darbotvarkėms. Šios erdvės padeda mažinti atotrūkį tarp institucijų ir jaunimo bendruomenių, todėl dalyvavimas tampa prieinamesnis. Tokie renginiai kaip Europos jaunimo renginys (EYE) Strasbūre suburia tūkstančius jaunų žmonių diskutuoti apie Europos ateitį tiesiogiai su politikos formuotojais.

Išvada

Jaunimo dalyvavimas Europoje keičiasi – ir tai yra stiprybė. Nors balsavimas išlieka svarbus, jauni žmonės rodo, kad demokratija klesti tada, kai piliečiai įsitraukia įvairiais būdais: per aktyvizmą, dialogą, kūrybą ir bendruomenines iniciatyvas.

Tokie projektai kaip „EUVideogames“ gali atliepti šį pokytį, „kalbėdami jaunimo kalba“ – pasiekdami juos ten, kur jie jau yra: skaitmeninėse erdvėse, kūrybinėje aplinkoje ir interaktyvaus mokymosi kontekstuose. Per edukacinius žaidimus ir dalyvavimo priemones projektas padeda jaunimui suprasti, kaip jie gali daryti įtaką, atpažinti savo teises ir pareigas kaip piliečiai bei tyrinėti demokratines vertybes jiems artimu ir įgalinančiu būdu.

Derindamas pilietinį ugdymą su žaidimu, „EUVideogames“ padeda augti naujai europiečių kartai, kuri dalyvavimą suvokia ne kaip pareigą, o kaip galimybę kasdien formuoti pasaulį aplink save.

Nuorodos:

• Del Monte, M. (2023). Youth participation in European elections. European Parliamentary Research Service.
• Barić, L. (2024). A spotlight on how EU institutions are fostering youth participation in democracy. Coyote Magazine.
• Neagu, F.-M. (2024). Y Vote: Policy paper on increasing youth participation in the democratic process and the impact of youth‑led campaigns. AEGEE-Europe.
• Trans European Policy Studies Association. (2025). Can youth participation become a blueprint for wider and deepened democratic innovation at the EU level? TEPSA Nets4Dem Report.
• Deželan, T. (2023). Young people’s participation in European democratic processes: How to improve and facilitate youth involvement. European Parliament, Policy Department for Citizens’ Rights and Constitutional Affairs.