Aktyvūs piliečiai daro daugiau nei tik balsuoja. Jie geba įvertinti skirtingus požiūrius, dalyvauti pagarbiose diskusijose, atpažinti dezinformaciją, bendradarbiauti su kitais ir prisidėti prie bendruomenės problemų sprendimo. Todėl šių gebėjimų ugdymas turėtų būti vienas svarbiausių šiuolaikinio švietimo tikslų. 

Įdomu tai, kad viena veiksmingiausių aplinkų šiems gebėjimams ugdyti jau yra gerai pažįstama milijonams jaunų žmonių – vaizdo žaidimai.

Kritinis mąstymas ir demokratinis dalyvavimas

Kritinis mąstymas dažnai klaidingai suprantamas kaip gebėjimas vien kritikuoti idėjas. Iš tikrųjų tai yra gebėjimas vertinti įrodymus, atpažinti šališkumą, analizuoti skirtingus požiūrius ir priimti argumentais pagrįstus sprendimus.

Šie gebėjimai yra demokratinės visuomenės pagrindas, nes piliečiams nuolat tenka interpretuoti naujienas, vertinti politines žinutes ir dalyvauti viešose diskusijose. Neturėdami kritinio mąstymo gebėjimų, žmonės tampa labiau pažeidžiami dezinformacijos, manipuliacijos ir pernelyg supaprastintų naratyvų.

Jauniems žmonėms, augantiems skaitmeniniame pasaulyje, gebėjimas atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančio turinio tampa ne mažiau svarbus nei tradicinis raštingumas.

Kodėl vaizdo žaidimai padeda mokytis

Skirtingai nei tradiciniai mokymo metodai, vaizdo žaidimai retai pateikia paruoštus atsakymus. Vietoj to jie pateikia problemas, kurias sprendžiant reikia eksperimentuoti, stebėti ir prisitaikyti.

Žaidėjai analizuoja situacijas, išbando skirtingas strategijas ir vertina savo sprendimų pasekmes. Jie mokosi bandymų ir klaidų būdu, koreguodami savo veiksmus pagal gaunamą grįžtamąjį ryšį, o ne tiesiog įsimindami paruoštus sprendimus.

Pavyzdžiui, galvosūkių žaidimai, tokie kaip „Portal”, skatina žaidėjus analizuoti erdvines problemas, išbandyti skirtingus sprendimus ir mokytis eksperimentuojant. Strateginiai žaidimai, tokie kaip „Sid Meier’s Civilisation”, reikalauja valdyti išteklius, planuoti ilgalaikėje perspektyvoje ir įvertinti savo sprendimų politines, ekonomines bei socialines pasekmes. Tokia patirtis patraukliu būdu padeda ugdyti analitinį mąstymą ir strateginių sprendimų priėmimo gebėjimus.

Daugelis žaidimų taip pat skatina žaidėjus rinkti informaciją, valdyti ribotus išteklius ir numatyti galimus ateities rezultatus. Net ir paprasti žaidimų mechanizmai ugdo strateginį mąstymą, dėsningumų atpažinimą bei gebėjimą prieš imantis veiksmų apsvarstyti kelis galimus pasirinkimus.

Svarbu tai, kad nesėkmė tampa neatsiejama mokymosi proceso dalimi. Užuot užbaigusios patirtį, klaidos skatina žaidėjus apmąstyti savo veiksmus, tobulėti ir bandyti dar kartą. Tai atspindi realų problemų sprendimo procesą, kuriame sėkmingi sprendimai dažnai randami tik po ne vieno bandymo.

Mokymasis priimant sprendimus

Viena didžiausių vaizdo žaidimų edukacinių stiprybių yra dėmesys sprendimų priėmimui.

Gerai sukurti žaidimai sukuria situacijas, kuriose kiekvienas pasirinkimas turi pasekmių. Priimti sprendimai gali paveikti santykius, bendruomenes arba ilgalaikių tikslų įgyvendinimą.

Ši patirtis skatina žaidėjus užduoti svarbius klausimus:

• Kokios informacijos man reikia?
• Ką paveiks mano sprendimas?
• Ar yra alternatyvių sprendimų?
• Kas nutiks, jei mano pirmoji idėja nepasiteisins?

Tai tie patys klausimai, kuriuos atsakingi piliečiai turėtų sau užduoti spręsdami socialines problemas ar dalyvaudami demokratiniuose procesuose.

Bendradarbiavimas ugdo pilietiškumo gebėjimus

Daugelis žaidimų taip pat parodo, kad sudėtingos problemos retai išsprendžiamos vienam.

Kelių žaidėjų žaidimuose būtinas bendravimas, derybos, veiksmų koordinavimas ir komandinis darbas. Sėkmė dažnai priklauso nuo bendrų sprendimų priėmimo, o ne nuo individualių pasiekimų.

Ši patirtis atspindi demokratinį gyvenimą, kuriame būtina atsižvelgti į skirtingas nuomones, o kompromisai dažnai tampa neišvengiami. Tuo pačiu metu jauni žmonės natūraliai ugdo lyderystės, konfliktų sprendimo ir bendros atsakomybės gebėjimus – svarbias pilietines kompetencijas, praverčiančias ne tik virtualiame pasaulyje.

Nuo žaidimų prie aktyvaus pilietiškumo

Vien žaidimų žaidimas savaime nesukuria aktyvių piliečių. Jų edukacinė vertė priklauso nuo apgalvoto žaidimų dizaino ir galimybių susieti žaidimo patirtį su realaus pasaulio iššūkiais.

Edukaciniai žaidimai gali įtraukti žaidėjus į realistiškas situacijas, susijusias su demokratiniu dalyvavimu, medijų raštingumu, aplinkos tvarumu ar socialine įtrauktimi. Užuot vien aiškinę šias sąvokas, jie suteikia jauniems žmonėms galimybę saugioje aplinkoje patirti savo sprendimų pasekmes.

Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad mokymasis, paremtas žaidimais, skatina ne tik žinių įsisavinimą, bet ir problemų sprendimo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo bei kitų aukštesnio lygio pažintinių gebėjimų ugdymą, kurie yra būtini mokantis visą gyvenimą ir aktyviai dalyvaujant demokratinėje visuomenėje.

Būsimų piliečių ugdymas pasitelkiant žaidimus

Projektas „EU Video Games“ išnaudoja šį potencialą, skatindamas jaunus žmones ne tik žaisti edukacinius žaidimus, bet ir patiems juos kurti bei projektuoti naudojant lengvai prieinamus programavimo žinių nereikalaujančius (no-code) įrankius.

Patys kurdami žaidimus, jauni žmonės atpažįsta socialines problemas, kuria prasmingus pasirinkimus, mokosi pažvelgti į situacijas iš skirtingų perspektyvų ir paverčia idėjas interaktyvia mokymosi patirtimi. Tuo pat metu pedagogai ir darbo su jaunimu specialistai išmoksta kūrybiškai taikyti žaidimais grįstus metodus, net ir neturėdami programavimo įgūdžių.

Projekte taip pat pateikiami šablonai, mokomosios instrukcijos, turinio gairės ir techniniai ištekliai, padedantys pedagogams ir darbo su jaunimu specialistams integruoti žaidimais grįstą mokymąsi į pilietinį ugdymą. Derindami skaitmeninius įgūdžius, kūrybiškumą ir demokratines vertybes, šie ištekliai stiprina kritinį mąstymą ir kartu daro pilietinį ugdymą patrauklesnį bei prieinamesnį.

Šiandienos žaidėjai yra rytojaus sprendimų priėmėjai, todėl padėti jauniems žmonėms ugdyti kritinį mąstymą yra viena prasmingiausių investicijų, kurias galime padaryti. Edukaciniai vaizdo žaidimai negali pakeisti nei mokyklų, nei demokratinių institucijų, tačiau jie gali tapti galinga mokymosi aplinka, kurioje būsimi piliečiai mokosi analizuoti problemas, bendradarbiauti ir užtikrintai priimti pagrįstus sprendimus.

References

• European Commission. (2023).Understanding the Value of a European Video Games Society – Final Report. Publications Office of the European Union. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/075b8bbe-6bd5-11ee-9220-01aa75ed71a1
• European Commission. (n.d.). European Video Games Society Project. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/value-gaming
• OECD. (2018). The Future of Education and Skills 2030. https://www.oecd.org/education/2030/
• OECD. (2021). 21st-Century Readers: Developing Literacy Skills in a Digital World. https://www.oecd.org/en/publications/21st-century-readers_a83d84cb-en.html
• UNESCO. Global Education Monitoring (GEM) Report. https://www.unesco.org/gem-report
• Gee, J. P. (2007).What Video Games Have to Teach Us About Learning and Literacy (2nd ed.). Palgrave Macmillan. https://blog.ufes.br/kyriafinardi/files/2017/10/What-Video-Games-Have-to-Teach-us-About-Learning-and-Literacy-2003.-ilovepdf-compressed.pdf
• Squire, K. (2011). Video Games and Learning: Teaching and Participatory Culture in the Digital Age. Teachers College Press. https://www.tcpress.com/video-games-and-learning-9780807751985